Ieškantiems tiesos, trokštantiems Dievo, norintiems pažinti Šventąjį Raštą
GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (II)
Mąstymas yra ryškiausia mūsų vidinio gyvenimo išraiška. Gyventi su Šventąja Dvasia, reiškia, priimant Dvasios-Parakleto patarimus, mokytis mąstyti dvasiškai. Tinklalaidėje aptariami du požiūrio taškai: 1) kritinis mąstymas kaip dvasinio mąstymo priešybė; ir 2) kritinis mąstymas kaip dvasinio mąstymo dalis.
GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I)
Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“
Rekomenduotinas skaitinys: Šventosios Dvasios reikšmė
GILINAMĖS Į EVANGELIJĄ PAGAL JONĄ (7)
Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 15). Tinklalaidėje aptariamos analogijos tarp dviejų ženklų – varinio Mozės žalčio ir Jėzaus Kristaus kryžiaus.
Lauryno Jacevičiaus pokalbis su teologu, publicistu, lektoriumi bei Naujojo Testamento vertėju dr. Giedriumi Saulyčiu apie Jėzaus asmens, Jo mirties bei prisikėlimo istoriškumą ir šių įvykių reikšmę.
Žiūrėti
Klausyti ↓
Didžiojo Penktadienio refleksijos
Klausyti ↓
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną ir atkreipiame dėmesį į naujos Šventyklos bei gimimo iš aukštybės sąsają (Jn 2, 13 – 3, 10).
Krikščionių nuolat klausia: „Jei Dievas, kuriuo jūs tikite, iš tikrųjų yra, tuomet kodėl pasaulyje tiek blogio?“ Šiandien mes esame sparčiai plintančios epidemijos, nusinešančios daugybę gyvybių, liudytojai. Nedvejotinai, ji – blogis. Tačiau jei taip, kaip šį blogį vertinti? Tinklalaidėje šis klausimas apmąstomas teologiniu ir egzistenciniu aspektais.
Klausyti ↓
Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. (Ps 91, 1-7)
3-iame ir 4-ame Evangelijos pagal Joną skyriuose autorius užrašė du Jėzaus pokalbius – vieną su labai iškiliu žydu, o kitą su visų atmesta samariete. Dialogai nepaprastai iškalbūs. Jie atveria Jėzaus požiūrį į žmogų, tačiau taip pat turi gilią teologinę reikšmę ir atskleidžia esmines krikščioniško tikėjimo tiesas.
Klausyti ↓
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (4 sk.)
Jėzaus ženklai, būdami istoriniais įvykiais, turi ir simbolinę reikšmę. Kokią žinią mums perduoda pirmasis Jėzaus stebuklas, kuris labai netikėtas tiek dėl savo vietos, tiek ir dėl turinio?