Ieškantiems tiesos, trokštantiems Dievo, norintiems pažinti Šventąjį Raštą
Ieškoti Jėzaus yra gerai. Tačiau Jono evangelijos 6 skyriuje žmonės ieškojo Jėzaus, turėdami savo sumetimų. Jie buvo uolūs ieškotojai, bet nerangūs savo širdies tyrėjai. Ateinant pas Jėzų, būtina visus savo siekius bei įsivaizdavimus apie Dievą atidėti į šalį. Tik būdami atviri pamatome ir išgirstame Jėzų tokį, koks jis yra iš tikrųjų.
Klausyti ↓
Luošio išgydymas, aprašytas Evangelijos pagal Joną 5 skyriuje, atskleidžia, kad Kristus daro gera, nes yra geras. Jo gailestingumo dovanos pasiekia ne tik tikinčius, bet ir netikinčius, idant tikėjimą pažadintų ar pagilintų. Kristui žmogus visuomet svarbesnis už raidę. Šventojo Rašto prasmė atsiveria tik per Jėzaus Kristaus asmenį, o be jo lieka painiu ir gniuždančiu potvarkių rinkiniu.
Klausyti ↓
Šventosios Dvasios dovanos Senajame Testamente? Ar reikia charizmas skaičiuoti? Kokia Sekminių reikšmė? Į kokias duobes įpuola charizminės bažnyčios? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus paskutinėje šio sezono tinklalaidėje „Irkis į gilumą“.
Klausyti ↓
GILINAMĖS Į EVANGELIJĄ PAGAL JONĄ (4 sk.)
Neįmanoma kristi tiek žemai, kad Dievo meilė nepasiektų. Ji nusileidžia tiek, kiek žemai esame puolę, apglėbia, pakelia ir perkeičia. Tereikia trokšti ir jai atsiverti. Ieškančiam išgydymo, Jėzus sako: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite”. Visgi brandus tikėjimas remiasi ne į stebuklus, o į mylintį, nors ir neregimą Kristų: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!”
Klausyti ↓
GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (II)
Žiūrėti
Mąstymas yra ryškiausia mūsų vidinio gyvenimo išraiška. Gyventi su Šventąja Dvasia, reiškia, priimant Dvasios-Parakleto patarimus, mokytis mąstyti dvasiškai. Tinklalaidėje aptariami du požiūrio taškai: 1) kritinis mąstymas kaip dvasinio mąstymo priešybė; ir 2) kritinis mąstymas kaip dvasinio mąstymo dalis.
Klausyti ↓
GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I)
Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“
Rekomenduotinas skaitinys: Šventosios Dvasios reikšmė
Klausyti ↓
GILINAMĖS Į EVANGELIJĄ PAGAL JONĄ (7)
Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 15). Tinklalaidėje aptariamos analogijos tarp dviejų ženklų – varinio Mozės žalčio ir Jėzaus Kristaus kryžiaus.
Klausyti ↓
Lauryno Jacevičiaus pokalbis su teologu, publicistu, lektoriumi bei Naujojo Testamento vertėju dr. Giedriumi Saulyčiu apie Jėzaus asmens, Jo mirties bei prisikėlimo istoriškumą ir šių įvykių reikšmę.
Žiūrėti
Klausyti ↓
NuorodosDidžiojo Penktadienio refleksijos
Klausyti ↓
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną ir atkreipiame dėmesį į naujos Šventyklos bei gimimo iš aukštybės sąsają (Jn 2, 13 – 3, 10).
KKlausyti ↓