Giedrius Saulytis | Tinklalaidės

Apie vėją kalba arba sinoptikai, arba poetai. Apibūdina jį skirtingai. Vieniems svarbus yra vėjo greitis ir kryptis, kitiems – nenumaldoma, nežinia iš kur kylanti ir kur pasibaigianti neregima jėga, gyvenimui pažadinanti drebulių ošimą, gananti padangių pulkus – audros debesis – ir po karštos rugiapjūtės paguodą atnešanti it pavakario vėsa. Panaši takoskyra laukia kiekvieno, norinčio kalbėti apie Dievą. Ypač apie Dievo Dvasią. Tai tas pats, kaip bandyti aprašyti vėją.

Šiuo neramiu laiku ieškome ramybės ir, pamesdami nerimą bei baimę, žvelgti į tai, kas neregima, bet tikra.

Laimingų ir palaimintų 2024 metų!

Švęsdami Kalėdas, prisiminkime, kodėl gimė Dievo Sūnus ir kaip mums tęsti jo misiją.

Šventosios Dvasios negalime uždaryti Bažnyčioje, lygiai kaip negalime jos įrėminti teologinėmis apibrėžtimis. Tegalime Trejybės asmeniui, kuris yra arčiausiai mūsų, atsiverti. Pradėdami popiežiaus Pauliaus VI žodžiais, kad Bažnyčiai ir pasauliui kaip niekad svarbu, kad Sekminių stebuklas tęstųsi per visą istoriją, aiškinamės, kodėl. Paskaita bus naudinga ieškantiems Šventosios Dvasios pripildymo, trokštantiems pažinti Dievą.